Faktoringu gauti pinigai Lietuvos įmonėms per penkerius metus – nuo 2016 m. iki 2021 m. pabaigos – atpigo beveik 3 kartus. Jei 2016 m. gruodį faktoringo mėnesio vidutinės palūkanos sudarė apie 2,48, tai pernai paskutinį mėnesį – iki 0,84 proc., skaičiuoja alternatyvaus finansavimo fintech bendrovė „Factris“.
„Faktoringo pigimą Lietuvos įmonėms labiausia lėmė sparčiai auganti pinigų pasiūla faktoringo paslaugai, nes didėja investicinių fondų konkurencija dėl faktoringo sandorių. Pinigų kainai įtakos taip pat turėjo sumažėjęs blogų skolų rodiklis bendrame portfelyje ir efektyvus skolų susigrąžinimas bei finansavimo teikimas naudojant apsaugas. Tam pasitarnavo ir Europos investicinio fondo bei „Invegos“ priemonės, pavyzdžiui, „Alternatyva“, kai verslui buvo skolinama per alternatyvius investuotojus su valstybės parama, – aiškina Justas Šaltinis, alternatyvaus finansavimo UAB „Factris LT1“ vadovas. – Mūsų bendrovė faktoringo pinigų kainą įmonėms galėjo mažinti dar ir dėl „Factris“ grupės sėkmingos plėtros Nyderlanduose, Lietuvoje, Latvijoje, Belgijoje, Lenkijoje, nes dėl gerėjančių rezultatų didėjo investuotojų pasitikėjimas įmone.“
Jis prognozuoja, kad faktoringu gaunami pinigai įmonėms šiemet dar pigs, nes toliau didėja pinigų pasiūla, kas grupei leidžia užsitikrinti palankesnį finansavimą, ir auga alternatyvių finansuotojų portfeliai.
Visos šios aplinkybės lėmė, kad per koronaviruso kamuojamus 2021 m. „Factris LT1“ portfelis augo daugiau kaip 70 proc. – iki 18,9 mln. Eur. Palyginti su 2020 m. net 53 proc. augo aktyvių klientų vidutinė pasiskolinta suma – nuo 72 tūkst. iki 110 tūkst. Eur. J. Šaltinis ypač akcentuoja, kad besiskolinančių skaičiaus ir jų skolinimosi sumos augimas neturėjo įtakos „Factris“ portfelio „sveikatai“.
„Priešingai, pernai gerokai sumažėjo apskritai vėluojančių ir vėluojančių daugiau kaip 90 d. skolų dalis, o „sveikas“ portfelis sudarė 97 proc. (augo nuo 91,7 proc.). Tai rodo, kad ir besiskolinančios įmonės tinkamai bei atsakingai vertina savo galimybes ir plėtros planus, – teigia J. Šaltinis. – Per metus keitėsi ir klientų pasiskirstymas – 6 proc. mažėjo veikiančių transporto ir didmeninės prekybos srityse, tačiau net 11 proc. išaugo paslaugų įmonių.“
J. Šaltinis akcentuoja, kad ypač svarbu, jog alternatyvūs finansuotojai orientuojasi į smulkų ir vidutinį verslą (SVV), kuris sudaro apie 99 proc. visų šalies įmonių ir sukuria apie 2/3 bendrojo vidaus produkto (BVP). Kaip rodo įvairios apklausos ir tyrimai, Lietuvos SVV tarp aktualiausių problemų nurodo finansavimo prieinamumą.
„Pernai alternatyvi faktoringo rinka turėjo daugiau kaip 1 000 aktyvių klientų ir aplenkė bankų faktoringo klientų skaičių, kurių buvo apie 860, – atkreipia dėmesį „Factris LT1“ vadovas. – Sąskaitų finansavimas arba faktoringas užima svarbią vietą SVV finansavime, nes jis suteikia galimybę operatyviai gauti lėšų ir vos kelis mėnesius veikiančioms jaunoms įmonėms, nereikia užstato, finansavimas auga kartu su verslu. Be to, faktoringas pigesnis nei verslo paskola jaunam verslui.“
Fintech bendrovė „Factris“ įkurta 2017 m. Amsterdame, 2019 m. sausį susijungė su pirmuoju Lietuvoje nebankiniu sąskaitų finansuotoju „Debifo“. Dabar įmonė paslaugas teikia Lietuvoje, Nyderlanduose, Latvijoje, Belgijoje ir Lenkijoje. Artimiausi planai – plėstis į daugiau Europos Sąjungos šalių bei tapti didžiausiu nebankinio faktoringo lyderiu Europoje.
Oksana Arbačiauskaitė
UAB „Factris LT1“ marketingo specialistė
