Per 24 darbo metus VŠĮ „Grunto valymo technologijos“ išvalė daugiau kaip 280 tūkst. t užteršto dirvožemio, grunto, vandens, upių ir ežerų dugno nuosėdų, naftos gaudyklių dumblo. Tačiau užterštų teritorijų sąrašas kasmet pasipildo apie 60 naujų objektų.
„Šiuo metu Lietuvoje yra apie 12 tūkst. užterštų objektų ir teritorijų. O žinant, kad kasmet šį skaičių papildo dar bent 60 naujų objektų, mums būtina ne tik nuolatinė „kovinė parengtis“, bet ir naujų efektyvių priemonių, moderniausių technologijų paieška, kuri neįmanoma be aukštos kvalifikacijos savo srities specialistų bei partnerių“, – sako VŠĮ „Grunto valymo technologijos“ direktorius Spartakas Petrovas.
Grunto problemos išlenda tik pajudinus žemę
Prioritetinė „Grunto valymo technologijų“ kryptis, pasak įstaigos vadovo, yra nafta ir jos produktais užterštų teritorijų tvarkymas, grunto bei vandens valymas. Dauguma užterštų objektų ir teritorijų – sovietmečiu susidarę vadinamieji istorinės taršos židiniai.
„Dažnai tokie objektai vizualiai neatrodo užteršti, bet vos tik pajudinus žemę paaiškėja, kad giliau esantys sluoksniai permerkti naftos produktų, – problemas vardina S. Petrovas. – Tvarkant sovietmečiu užterštas teritorijas, svarbu kiekvieną žingsnį apgalvoti, kadangi tokio pobūdžio plotuose dažnai aptinkama požeminių komunikacijų, mazuto talpų ar kitų taršos židinių, kurie nenurodyti dokumentuose.“
Problema yra ir išvalyto grunto bei dumblo realizavimas, antrinis panaudojimas. Toks gruntas ir dumblas galėtų būti naudojamas žemės ūkyje, karjerams rekultivuoti, pakelių ir pramoninių teritorijų reljefui formuoti, keliams tiesti, miesto teritorijoms tvarkyti – tai leistų taupyti gamtos išteklius. Nors žiedinės ekonomikos tema itin populiari, skatinamas atliekų perdirbimas ir pakartotinis panaudojimas, teisės aktai riboja tokias galimybes.
Pvz., tiesiant kelius, pagrindo sluoksniams naudojamas smėlis, žvyras pagal reikalavimus turi būti tam tikros granuliometrinės sudėties, savybių ir pan., o apdoroto, išvalyto grunto panaudojimo galimybės ar prioritetai vis dar nėra nenumatyti. Panaši situacija ir su karjerų rekultivacija, žemės sankasų įrengimu, kitomis sritimis, kur galėtų būti tikslingai naudojamas išvalytas gruntas.
Svarbu ne tik išvalyti, bet ir kuo efektyviau tai daryti
VšĮ „Grunto valymo technologijos“ įkūrimas 1997 m. turėjo tikslą likviduoti vadinamosios istorinės taršos, avarinio naftos ir jos produktų išsiliejimo pasekmes. Šios problemos aktualios ir dabar.
„Naudodama aplinkai nekenksmingus biologinius metodus, mūsų įstaiga sutvarkė daugelį aplinkai pavojingų objektų. Pradedant tokiais objektais, kaip buvusios karinės ir naftos bazės, užterštos gyvenviečių ir pramoninės teritorijos arba tokie objektai, kaip Mindaugo vidurinės mokyklos teritorija Vilniuje“, – vardina įstaigos, orientuotos dirbti gamtai ir žmogui, vadovas.
Valymo technologijų kūrimas bei tobulinimas yra neatsiejama įstaigos veikla. Svarbu ne tik išvalyti dirvožemį, gruntą, vandenį, bet ir tinkamai, šiuolaikiškai tai padaryti. Todėl dėmesys skiriamas eksperimentinei veiklai, susijusiai su naujų, organinius teršalus oksiduojančių, mikroorganizmų paieška, naujoms technologijoms, metodams kurti ir esamiems tobulinti, atsižvelgiant į praktikos padiktuotas patirtis.
Apjungia savo ir partnerių kompetencijas
Masinis upių tiesinimas sovietmečiu pablogino buvusias natūralių upių bioįvairovės sąlygas, pakeitė tradicinį kraštovaizdį. „Grunto valymo technologijos“ su jungtinės veiklos partneriu ėmėsi iššūkio – įgyvendino upių renatūralizavimo projektą. Tai pirmasis Lietuvoje projektas, kurio metu ištiesintose upių atkarpose buvo naudojami rąstai, kelmai, akmenys. Taip buvo siekiama atkurti sąlygas, artimas natūralioms morfologinėms ir ekologinėms. Projekto metu sukaupta patirtis buvo apibendrinta rekomendacijose.
„Bendradarbiaujant su Lietuvos energetikos institutu, atliktas pabėgiuose esančių pavojingų medžiagų – policiklinių aromatinių angliavandenilių – skaidymo eksperimentas. Pasirašyta bendradarbiavimo sutartis su Vilniaus Gedimino technikos universitetu dėl bendrų mokslinių tyrimų plėtros“, – bendradarbiavimo projektais dalijasi S. Petrovas.
„Grunto valymo technologijos“ perima ir gerąją kitų šalių patirtį, kurių viena – Skandinavijos šalių vandens telkinių valymo patirtis. Įstaigos specialistai yra parengę daugiau kaip 20 įvairių vandens telkinių valymo projektų, galimybių studijų, poveikio aplinkai vertinimo programų, atrankų ir ataskaitų; su partneriais įgyvendina ir vandens telkinių tvarkymo projektus.
Teoriją derina su praktika
Įstaigos specialistų pastangomis išversta ir išleista Austrijos klimato apsaugos premijos laureato G. Dunst knyga „Kompostavimas ir dirvožemio mišinių gamyba. Praktinis vadovas ir patarimai sodininkams, ūkininkams ir profesionalams“. Šių knygų neatlygintinai perduota rajonų savivaldybių bibliotekoms. Parengta ir išleista knyga „Biologiškai skaidžių atliekų tvarkymas“.
VšĮ „Grunto valymo technologijos“ Jonavos skyriuje įrengtas specialus paviljonas, kuriame įstaigos specialistai teorines žinias pritaiko praktikoje. Išbandytas karštasis kompostavimo metodas naudojant Kalifornijos raudonuosius sliekus, augalų augimo aktyvatoriaus gamyba naudojant efektyviuosius mikroorganizmus. Taip pat vykdomi sunkiųjų metalų akumuliacijos augaluose eksperimentai, įrengtos gruntą valančių augalų ekspozicijos Vilniaus universiteto ir Vytauto Didžiojo universiteto Kauno botanikos soduose, dar viena ekspozicija bus įrengta Marijampolėje, bendradarbiaujant su Marijampolės profesinio rengimo centru.
Naujovių paieškos Lietuvoje ir užsienyje
„Grunto valymo technologijos“ turi skyrius Jonavoje (Daigučiuose) ir Klaipėdoje (Kiškėnuose), kur valomas užterštas gruntas, dumblas ir vanduo; atliekami užteršto grunto ar dumblo valymo darbai ir laikinose valymo aikštelėse.
Įstaigoje dirba 24 darbuotojai – gamtininkai, chemikai, inžinieriai, ekonomistai, – kurie naujovėmis dalinasi mokslo konferencijose Lietuvoje ir užsienyje.
Didinant ir efektyvinant pajėgumus, nuolat atnaujinama grunto aeravimo, homogenizavimo technika, laboratorinė įranga naftos produktų koncentracijai tirti ir kitiems grunto bei vandens parametrams nustatyti ir analizuoti. Bendradarbiaujant su Lietuvos ir užsienio mokslo įstaigomis, tobulinamos ir kuriamos naujos grunto, dumblo ir vandens valymo technologijos, biopreparatai.
Su Gamtos tyrimų centro mokslininkais sukurtas naujas mikrobiologinis preparatas užterštam gruntui valyti. Šiuo metu atliekami ir kitais metais bus tęsiami naujojo preparato panaudojimo gamybiniai eksperimentai.
Specialistų sąjungininkas – suinteresuota visuomenė
Efektyvus veikimas, S. Petrovo žodžiais, neįmanomas be visuomenės palaikymo, kurį lemia ir informacijos sklaida. Todėl veiklos pelną VšĮ skiria švietimui: rengia bei leidžia mokslo ir mokslo populiarinimo literatūrą, žodynus, vadovėlius aplinkos apsaugos temomis, vykdo ir remia nevyriausybinių organizacijų, mokslo, mokymo ir ikimokyklinio ugdymo įstaigų vykdomus ekologinio švietimo projektus, konkursus, konferencijas.
2012 m. „Grunto valymo technologijos“ įsteigė prof. Karolio Jankevičiaus – įžymaus Lietuvos botaniko, mikrobiologo, gamtosaugininko, biomedicinos mokslų daktaro – vardinę stipendiją. Ji skiriama gabiems Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro Biomokslų instituto mikrobiologijos ir biotechnologijos mokslų srities studentams.
„Aplinkos kokybė negali būti išimtinai tik specialistų reikalas. Efektyvią veiklą lemia ir visuomenės palaikymas, todėl mums svarbu dalintis savo projektais, rezultatais, kelti klausimus ir kartu ieškoti sprendimų. Informuota visuomenė yra suinteresuota visuomenė. Mūsų veikloje tai yra svarbiausias partneris“, – sako VšĮ „Grunto valymo technologijos“ direktorius S. Petrovas, pabrėždamas, kad tai yra pats paveikiausias kelias kuriant sveiką, švarią, saugią Lietuvos aplinką.
