Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose išnagrinėta civilinė byla pagal ieškovo S. V. patikslintą ieškinį atsakovui V. S. dėl teisės į atvaizdą pažeidimo ir neturtinės žalos priteisimo.
Ieškovas ieškinyje nurodė, kad dirba vienoje iš Lietuvoje veikiančių dekoratyvinius akmenis ir kitas tokio pobūdžio prekes parduodančių parduotuvių. 2024 m. balandžio 15 d. klientas (atsakovas) V. S. į šią prekyvietę atvyko labai nepatenkintas ir prekybos aikštelės vadybininkams, iš kurių vienas ir buvo ieškovas, pradėjo dėstyti savo reikalavimus dėl nekokybiškų parduotų prekių. Parduotuvė nusprendė grąžinti atsakovui pinigus už nusipirktas prekes, iškrovė iš automobilio maišus bei atsiprašė kliento. Bekraunant iš transporto priemonės prekes, ieškovas pamatė, jog yra filmuojamas ir aiškiai išsakė savo poziciją, jog nesutinka dėl vaizdo įrašo darymo. Praėjus keletui dienų po šio incidento, į parduotuvę atvykę žmonės, giminaičiai, draugai ėmė klausinėti, ar ieškovas žino, jog yra nufilmuotas ir vaizdo medžiaga patalpinta internete, o tiksliau „TikTok“ platformoje. Ieškovas neturėjo šios socialinės platformos, todėl neįtarė, kad vaizdo įrašą su jo atvaizdu žiūri bei pašiepiančiai komentuoja tūkstančiai žmonių. Ieškovas dėl šio incidento susikūrė „TikTok“ paskyrą ir parašė atsakovui, reikalaudamas ištrinti vaizdo įrašą, tačiau jokio atsakymo nesulaukė. Nesulaukęs atsakymo iš atsakovo, ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas, jog įpareigotų atsakovą atlyginti neturtinę žalą ir ištrinti vaizdo įrašą, kadangi peržiūrų skaičius vis didėjo, komentarai padarė didelę žalą emocinei būklei ir gerai savijautai. Po ieškinio teismui padavimo, ieškovas kreipėsi į „TikTok“ platformą su reikalavimu pašalinti šį vaizdo įrašą, kaip neatitinkantį Lietuvos Respublikos įstatymų. Po kelių dienų vaizdo įrašo „TikTok“ platformoje nebeliko, tačiau nepaisant to, ieškovas patyrė didelį dvasinį sukrėtimą, pažeminimą, todėl ieškovas prašė teismo priteisti iš atsakovo 3 000 Eur neturtinės žalos dėl teisės į atvaizdą pažeidimo atlyginimą bei patirtas bylinėjimosi išlaidas. Kartu su ieškiniu buvo pateiktas vaizdo įrašas, iš kurio matyti, kad „TikTok“ platformoje vaizdo įrašas turėjo 128,3 tūkstančius peržiūrų, buvo komentuojamas kitų asmenų.
Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, prašymų, paaiškinimų į bylą neteikė.
Iš ieškovo paaiškinimų bei peržiūrėjus byloje esantį atsakovo „TikTok“ platformoje paskelbtą vaizdo įrašą, kuriame užfiksuotas ieškovo atvaizdas, teismas nenustatė, jog buvo filmuojamas viešosios tvarkos pažeidimas ar nusikaltimas. Vaizdo įraše matosi, jog ieškovas dėvi darbinę aprangą, taigi, atlieka savo darbines funkcijas. Byloje nenustatytos aplinkybės, jog atsakovas filmavo ieškovą bei vėliau vaizdo įrašą paviešino socialinėje erdvėje platformoje „TikTok“ valstybės saugumo, visuomenės saugos ir šalies ekonominės gerovės interesais, siekiant užkirsti kelią viešosios tvarkos pažeidimams ar nusikaltimams, taip pat žmonių sveikatai ar moralei arba kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti, todėl ieškovas kaip fizinis asmuo, kurio teisė į atvaizdą buvo pažeista, turi teisę teismo tvarka reikalauti nutraukti tokius veiksmus bei prašyti atlyginti turtinę ir neturtinę žalą.
Ieškovas kreipėsi į atsakovą per „TikTok“ platformą, prašydamas pašalinti vaizdo įrašą, tačiau atsakovas į ieškovo prašymą nereagavo ir vaizdo įrašo savo noru nepašalino, o tai buvo padaryta tik tuomet, kai ieškovas pats kreipėsi su pretenzija į „TikTok“ platformą, todėl teismas tokį atsakovo elgesį vertino, kaip tyčinį.
Teismas, atsižvelgdamas į nagrinėjamoje byloje nustatyto ieškovo teisės į atvaizdą pažeidimo pobūdį, šiuo pažeidimu sukeltas pasekmes ieškovui, žalą padariusio asmens kaltę, pažeistos vertybės santykinį pobūdį, neturtinės žalos atlyginimo dydžius, priteistus panašaus pobūdžio bylose bei vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, teismas ieškovui iš atsakovo priteisė 300 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Teismas ieškovo ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė ieškovui iš atsakovo 300 Eur neturtinės žalos ir 22 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui.
Monika Vismantė
Klaipėdos apylinkės teismo pirmininko padėjėja ryšiams su žiniasklaida ir visuomene
