Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė šią savaitę susitinka su mokyklų vadovų, savivaldybių atstovais aptarti pasirengimo artėjantiems mokslo metams. Antradienį vykusiame nuotoliniame susitikime su Lietuvos savivaldybių merais aptarti pedagogų pritraukimo, profesinio orientavimo mokyklose stiprinimo ir naujų karjeros specialistų įdarbinimo klausimai, „Tūkstantmečio mokyklų“ programos eiga.
Ministrė dėkojo merams už pastangas stiprinti mokyklas ir ugdymo kokybę, tačiau išreiškė susirūpinimą dėl Vilniaus ir Šalčininkų rajonų savivaldybių sprendimų nesilaikyti Vyriausybės nustatytų klasių formavimo kriterijų ir ketinimų sudaryti mažesnes nei 12 mokinių III – IV gimnazijos klases.
„Reikalavimai klasių dydžiams yra nustatyti siekiant užtikrinti mokiniams kokybišką ugdymą. Mažose gimnazijų klasėse nesusiformuoja mokinių grupės mokytis fizikos, chemijos ar panašių mažiau populiarių dalykų A kursu, mokiniai netenka galimybės gerai pasirengti egzaminams, taip apribojamos jų ateities perspektyvos. Dėl to, kad išlaikytų gimnazijos klasę, mokinius dažnai atkalbinėja nuo galimybės mokytis profesinėje mokykloje. Žemesnėse klasėse, jei vaikų skaičius tesiekia kelis, apribojama mokymo metodų įvairovė, negali vykti darbas grupėse, projektinė veikla, neužtikrinama mokinių savivalda ir kitos neformalios veiklos. Norint garantuoti visiems vaikams geriausią ugdymą, nustatyti reikalavimai klasių dydžiams, o mokyklų steigėjos savivaldybės turi jų laikytis, absoliuti dauguma tai ir daro“, – sako J. Šiugždinienė.
Ministerija apie teisės akto nesilaikymą jau informavo Vyriausybės atstovus ir savivaldybių administracijas. Savivaldybės veikia laisvai ir savarankiškai, tačiau kai jos vykdo valstybės perduotas savivaldybėms funkcijas, privalo vykdyti valstybės institucijų sprendimus.
Ministrė atkreipė dėmesį, kad tautinių mažumų mokykloms yra numatytos išimtys dėl klasių sudarymo, taip pat – jei mokykla veikia atokiai nuo kitų mokyklų ir pan. Pavyzdžiui, nustatyta, kad gimnazijose sudaromos ne mažiau kaip dvi III gimnazijos klasės, tačiau leidžiama formuoti tik vieną III gimnazijos klasę tautinių mažumų mokyklose, Vilniaus ir Šalčininkų rajonų mokyklose mokomąja lietuvių kalba, taip pat gimnazijose, kur iki artimiausios kitos gimnazijos yra daugiau kaip 30 km., kaimo vietovėse esančiose gimnazijose ir kt.
Klasių, kuriose rugsėjo 1 d. bus mažiau mokinių nei nustatytas mažiausias skaičius, negalima registruoti Mokinių registre. Nustatytą didžiausią leidžiamą mokinių skaičių viršijančių klasių registracija taip pat apribota.
Ministrė pabrėžė, kad atskirai kalbasi ir kalbėsis su tomis savivaldybėmis, kurios formuoja mažesnes arba didesnes klases, negu nustatyta reikalavimuose. Nors reikalavimai dėl maksimalaus mokinių skaičiaus klasėse nustatyti dar 2018 metais (iki 24 mokinių 1-4 klasėse, iki 30 mokinių 5-12 klasėse), kai kurioms savivaldybėms nepavyko jų visiškai įgyvendinti. Per didelių klasių problema didžiausia yra sostinėje dėl bendro mokinių skaičiaus.
Nuo šių mokslo metų pakoreguoti reikalavimai dėl minimalaus vaikų skaičiaus klasėse: 1–10 klasėse – aštuoni, III–IV gimnazijos klasėse – 12. Naujais mokslo metais nelieka 5–8 jungtinių klasių, jau anksčiau buvo nejungiamos ir 9–10 klasės. 1–4 klasės gali būti jungiamos tik po dvi, rekomenduojama – gretimos.
