Lietuva, viena pirmaujančių pasaulyje pagal plačiajuosčio ryšio skvarbą, tęsia interneto infrastruktūros plėtrą ir siekia, kad visoje šalies teritorijoje būtų prieinamas naujos kartos interneto ryšys, užtikrinantis 30 Mbps ir didesnį duomenų perdavimo greitį. Tokią galimybę suteiks pradedamas įgyvendinti Naujos kartos interneto prieigos infrastruktūros plėtros projektas, kuriam susisiekimo ministro Roko Masiulio įsakymu skirta 34,88 mln. eurų Europos regioninės plėtros fondo investicijų.
„Viena iš sričių, kuriose Lietuva yra tarp pasauliniu mastu pirmaujančių šalių, yra spartusis naujos kartos interneto ryšys. Pažangios valstybės kūrimas neatsiejamas nuo galimybės visiems jos gyventojams ir verslui naudotis šiuolaikinėmis technologijomis. Prieinamas kiekvienam, nepriklausomai nuo gyvenamos vietovės, spartusis internetas sudarys prielaidas spartesnei Lietuvos ekonominei raidai, taip pat turės poveikį socialinei, švietimo ir mokslo, kultūros ir turizmo sritims”, – sako susisiekimo ministras R. Masiulis.
Šiuo metu sparčiuoju plačiajuosčio interneto ryšiu dar negali naudotis beveik 9 proc. visų šalies namų ūkių, esančių įvairiuose regionuose, atokiose gyvenamose vietovėse. Plečiant naujos kartos interneto prieigos infrastruktūrą siekiama, kad Lietuvos teritorijoje neliktų šia infrastruktūra nepadegtų „baltųjų dėmių”.
„Baltųjų dėmių” teritorijos nustatytos bendromis VšĮ „Plačiajuostis internetas”, elektroninių ryšių operatorių ir Ryšių reguliavimo tarnybos pastangomis. Šioms teritorijoms pasiekti planuojama išplėsti magistralinį duomenų perdavimo tinklą, „baltosiose dėmėse” pastatyti apie 180 ryšių bokštų ir nutiesti apie 1 465 km šviesolaidinių kabelinių linijų, naujuosius bokštus sujungti su maždaug 430 esamų infrastruktūros objektų – esamais ryšio bokštai ir kabeline infrastruktūra. Naujai sukurta judriojo ir fiksuotojo plačiajuosčio ryšio infrastruktūra pasieks apie 254 tūkst. namų ūkių.
Naujos kartos interneto prieigos infrastruktūros plėtros projektas – trečiasis projekto RAIN, užtikrinusio plačiajuosčio interneto tinklą kaimiškose vietovėse, etapas. Panaudojant Europos Sąjungos fondų investicijas, pirmieji du RAIN etapai buvo įgyvendinti 2005-2008 m. ir 2009-2014 m. Be to, 2014-2015 m. ir 2016-2018 m. įgyvendinti dar du plačiajuosčio ryšio infrastruktūros plėtros kaimo vietovės projektai, kurių metu prie šios infrastruktūros buvo prijungtos žemės ūkio institucijos ir organizacijos, gamybos ir perdirbimo įmonės, kaimo bendruomenės, ūkiai, kaimo turizmo sodybos.
Šiuo metu pradedamas naujas infrastruktūros plėtros etapas prisidės įgyvendinant Europos skaitmeninėje darbotvarkėje iškeltą tikslą iki 2020 m. pasiekti, kad visi namų ūkiai turėtų galimybę naudotis sparčiuoju (30 Mbps ir daugiau) plačiajuosčiu interneto ryšiu. Bendra projekto vertė – 49,5 mln. Eur. Projektą įgyvendina VšĮ „Plačiajuostis internetas”.
2017 m. duomenimis, pagal plačiajuosčio ryšio skvarbą (abonentų skaičių 100 gyventojų) Lietuva buvo 3 Europoje ir 13 pasaulyje. Tuo metu plačiajuosčio ryšio skvarba šalyje siekė 42,6 proc., šių metų pirmą pusmetį šis rodiklis yra išaugęs ir siekia 45,4 proc.
Eleonora Budzinauskienė (ELTA)
