Transliavimo platformos „Netflix“ dokumentinis filmas „Tinder Swindler“ šiuo metu yra vienas žiūrimiausių filmų pasaulyje, įskaitant ir Lietuvos auditoriją. Jame suvaidintos situacijos, kai per pažinčių programėles iš moterų išviliojamos didelės pinigų sumos, toli gražu neatitinka tikrovės Lietuvoje, tačiau pastebima, kad panašių sukčiavimo atvejų pasitaiko ir mūsų šalyje. Kad internetinės pažintys nevirstų bankrotu, „ESET Lietuva“ ekspertai pateikė dažniausiai pasitaikančius romantinio sukčiavimo požymius.
Šiuolaikinė internetinių pažinčių programėlė „Tinder“ ir liūdnai pagarsėjusios istorijos
Pastebima, kad ir Lietuvoje policija nurodo, kad periodiškai gauna piliečių skundų dėl vadinamojo romantinio sukčiavimo. Dažniausiai tokio pobūdžio sukčiavimai nukreipti prieš moteris, nors policijos praktikoje pasitaiko ir tokių atvejų, kai pinigai apgaulės būdu buvo išvilioti iš vyrų. „ESET Lietuva“ ekspertas Lukas Apynis pastebi, kad tokių sukčiavimų scenarijus gana panašus: „Dažniausiai nepažįstamas asmuo būna tolimoje šalyje. Viskas prasideda nuo susirašinėjimo socialiniame tinkle, kuris dažnai tęsiasi elektroniniu paštu. Laikui bėgant sukčiai įgyja moterų pasitikėjimą, žada netrukus aplankyti ir padaryti viską, kad jos būtų laimingos ir mylimos. Šiame susirašinėjime visada iškyla problema – būsimam jaunikiui skubiai reikia pinigų. Dažnai šių pinigų prašoma verslo problemoms išspręsti, operacijai atlikti, atvykti į Lietuvą ir pan.“ – pasakoja ekspertas.
„Šiandien finansiniai sukčiai savo aukas bando medžioti ir telefonu, ir internete, kur pažinčių svetainėse, lošimų platformose ir socialiniuose tinkluose yra galimybių pralošti pinigus. Taip pat svarbu prisiminti, kad nė vienas asmuo neturėtų dalytis savo banko kortelių informacija, internetinės bankininkystės prisijungimo kodais ir kita svarbia informacija, kurią sukčiai gali panaudoti pasisavindami pinigus ar dalyvaudami kitose schemose. Štai pavyzdžiui „Smart-ID“ naudojimas įrodo, jog asmuo savanoriškai patvirtina operaciją, o tai gali turėti įtakos, jei esate apgautas ir norite atgauti savo pinigus, todėl šią autentifikavimo priemonę galima naudoti tais atvejais, kai esate visiškai saugus dėl to, kur siunčiate savo lėšas“, – primena Lukas Apynis, „ESET“ kibernetinio saugumo bendrovės IT saugumo inžinierius.
Patarimai, kaip išvengti vadinamojo „romantinio sukčiavimo“
Kaip pastebi L. Apynis, atidžiai įvertinkite, kiek informacijos apie save skelbiate pažinčių svetainėse ir socialiniuose tinkluose. Sukčiui gali užtekti nurodyti net darbą ir vardą, kad internete rastų informacijos, kuri vėliau gali būti panaudota prieš jus.
Ekspertas įspėja – jeigu neseniai susipažinote su žmogumi internete, pernelyg didelio prisirišimo rodymas ir kvietimas į susitikimą gali būti blogų ketinimų rodiklis, tačiau jei norite susitikti, saugumo sumetimais apie būsimą susitikimą galite pranešti draugams ar šeimai.
Socialistas pataria, atkreipkite dėmesį į kalbą ir profilį iš kurio bendrauja su jumis kontaktą mezgantis asmuo. Taip pat galite patikrinti, ar šio profilio nuotraukas ir informaciją galima rasti kitose svetainėse. Vienas iš būdų įsitikinti, kad kitas asmuo yra tikras yra paprašyti šiandien padaryto autoportreto nuotrauką, kurioje matosi jį supanti aplinka bei data arba laikas.
„Nesidalykite medžiaga, kuri vėliau gali būti panaudota šantažui. Sukčiai gali paprašyti atsiųsti intymesnę nuotrauką arba trumpą vaizdo įrašą – jei taip padarysite, yra rizika, kad tai gali būti panaudota, jei atsisakysite skolinti ar dalytis pinigais. Bet kokiu formatu – pervedimu, grynaisiais pinigais ar mokant už didelį pirkinį – prašyti pinigų yra didžiulė rizika, kuri jus turėtų įspėti tarsi raudona vėliava. Net jei kitas asmuo atrodo patikimas, netrukus po pažinties jokiu būdu neturėtumėte dalytis pinigais ar atskleisti savo banko kortelės duomenų ar bet kokių dokumentų.“ – įspėja L. Apynis.
„Tapatybės pasisavinimas ir sukčiavimas internete yra labai paprastas ir bet kas gali apsimesti tuo, kuo nėra realiame gyvenime. Dažnai netikri romantiniai santykiai prasideda greitai ir lygiai taip pat greitai bandoma įgyti aukos pasitikėjimą, kad vėliau būtų galima tęsti sukčiavimą. Sukčių istorijos būna nerealios ir užjaučiančios, pavyzdžiui, karo zonose įstrigę armijos karininkai, pagalbos misijose dirbantys gydytojai ir pan. Kita vertus, pinigų paprastai reikalaujama kelionės išlaidoms padengti, sumokėti nusikaltėliams, kurie tariamai buvo sulaikyti dėl sukčiavimo, už dokumentų tvarkymą ir kitas legendas. Tikslas tas pats – pritraukti kuo daugiau lėšų ir taip priartinti asmeninį susitikimą, kurio deja niekada nebūna.“ – pabaigai priduria ekspertas.
Neringa Žemaitė
ESET Prekės ženklo vadovė
