Jeigu namuose laikote nenaudojamą kompiuterį su jame esančia reikalinga informacija, iš to – jokios naudos, jei tik ne blogiau. Elektronikos platintojų asociacija (EPA) atkreipia dėmesį, kad toks kompiuteris, jį atnaujinus, gali tapti puikiu naudojamu daiktu kitose rankose. Svarbu suprasti, kad kuo ilgiau toks prietaisas gulės jūsų stalčiuje, tuo jo vertė mažės, o jei pasirūpinsime panaudą parduoti ar padovanosime – prisidėsime prie elektronikos atliekų kiekio mažinimo.
Kaupti nenaudojamus – nenaudinga nei žmogui, nei Žemei
Kodėl nederėtų nenaudojamų kompiuterių kaupti, o jei ir laikyti juos spintose, tai ne per ilgai?
„Jokių nereikalingų daiktų nereikia kaupti. Visada rinkoje yra žmogus ar įmonė, kuriam tas daiktas gali būti reikalingas, o už parduotą kompiuterį dar galima atgauti dalį investicijų. Kuo daiktas senesnis, tuo mažesnė jo kaina“, – tvirtina panaudotos kompiuterinės įrangos supirkimo, jos atnaujinimo ir pardavimo veiklą vykdančio prekių ženklo „Refurbas“ vadovas Arnas Bebrauskas.
Didžiausią Lietuvoje elektronikos atliekų surinkimo tinklą turinčios EPA projektų vadovė Laura Jurevičienė pažymi, kad kiekvieno elektronikos prietaiso gyvavimo ciklo ilginimas padeda mažinti elektronikos atliekų kiekius.
„Jeigu tai prietaisas, kurį ilgiau naudojame patys, jei sugedusį stengiamės taisyti ir vėl sėkmingai su juo dirbame, vadinasi, prisidedame prie tokio daikto ilgesnio gyvavimo ciklo. Ilgiau naudodami daiktą, neperkame naujo – elgiamės kaip atsakingi vartotojai. Kita vertus, atsakingo vartojimo elgsena apima ir daikto perdavimą į antras rankas – nesvarbu, ar jį parduodame, ar dovanojame. Kartais prireikia galingesnio kompiuterio, bet mūsų senasis, jeigu tik jis vis dar veikia, gali būti sėkmingai naudojamas kito asmens, kuris džiaugsis sutaupęs pinigų, nepirkęs naujo“, – aiškina L. Jurevičienė.
Pasak jos, jei nereikalingas kompiuteris per ilgai užsigulės nenaudojamas, jis galiausiai papildys elektronikos atliekų srautą, kurio augimo tempai, palyginti su kitomis atliekomis, pasaulyje yra didžiausi.
Pasirūpinkite informacijos saugumu
Namuose kaupiasi nenaudojami kompiuteriai, ten laikome senas nuotraukas, tekstus, projektų aprašymus, namų ūkio dokumentus ir pan. Kada tampa nebesaugu įrenginiuose saugomai informacijai?
Pasak A. Bebrausko, vienas svarbiausių dalykų yra turėti atsarginę kopiją. Geriausia, kad atsarginė kopija būtų laikoma ne namuose, o duomenų saugojimo paslaugas teikiančiose įmonėse. Pavojus informacijai kyla tuomet, kai yra pamirštama, jog tokia informacija išvis egzistuoja ir kompiuterius su visa informacija atiduodamas į kitas rankas. Todėl svarbu, kad prieš atiduodant kompiuterinę įrangą, svarbi informacija būtų išsaugota atsarginėje laikmenoje, o pagrindinė laikmena visiškai ir saugiai ištrinta.
„Įrenginiui sugedus, tampa neįmanoma išsaugoti svarbios informacijos, todėl tenka kreiptis į specialistus, kurie geba išgauti duomenis jau iš neveikiančio įrenginio. Patariama periodiškai persikelti informaciją į atsarginę laikmeną“, – pastebi A. Bebrauskas.
Jis taip pat atkreipia dėmesį, kad namų ar asmeninio kompiuterio vartojimo lygyje nekils problemos pasiekti duomenis nenaudotame kompiuteryje ir po dešimties metų – tol, kol nesugedusi pati įranga. Tiesa, komercinio naudojimo sektoriuje duomenų saugumui, pasiekiamumui užtikrinti naudojama daug mechanizmų, kurie užtikrina tiek aparatinės dalies funkcionalumą, tiek ir duomenų saugumą.
Sėkmingai gali veikti ir prieš 50 metų gaminti kompiuteriai
Anot A. Bebrausko, jei įranga buvo saugoma darbinėje jos temperatūroje, informacijos saugumas ir pasiekiamumas priklauso tik nuo naudojamų elektronikos komponentų ilgaamžiškumo, arba numatyto valandų kiekio iki galimo sugedimo. Elektronikos komponentų parametrai laikui bėgant kinta, pavyzdžiui, bazinių elektrolitinių kondensatorių parametrų nukrypimas daugiau nei 20 procentų deklaruojamas šiai dienai 15 metų. Vadinasi, po tiek laiko stovėjimo pigūs komponentai net nenaudoti turės kitas parametrų reikšmes, o tai gali sutrukdyti sėkmingai įjungti įrangą.
„Jei įrangai gaminti buvo panaudoti elementai, kurių parametrai užtikrinami ilgesniam laikui be nukrypimo, tuomet įranga puikiai veiks ir po daugelio dešimtmečių. Kompiuteriai, naudoti 7 dešimtmetyje, šiandien atnaujinti startuoja tik pakeitus laiko neigiamai paveiktus komponentus. Kaip pavyzdys – „Andrews’ University’s computing center“ vos per kelias valandas diagnozuoja jau šešis dešimtmečius nenaudotos įrangos gedimus. Tam tikrus komponentus pakeitus atitinkamais analogais įranga vėl tampa funkcionuojanti“, – pasakoja „Refurbo“ vadovas.
Jis atkreipia dėmesį, kad kompiuteriai naudojami ir ten, kur reikalingas ypatingas saugumas, pavyzdžiui, atominėse elektrinėse. Tarkime, Fukušimos elektrinės procesoriai naudojamuose valdymo blokuose yra gaminti pereitame šimtmetyje – suprantama, kokia galėtų būti kurio nors komponento gedimo pasekmė. Na, o šiandien tiek verslui, tiek ir namams skirti kompiuteriai gali tarnauti ir du dešimtmečius, jei pagaminti kokybiškai, eksploatuojami gamintojo nurodytomis sąlygomis.
Elektronikos ir baterijų atliekoms – skirtingi konteineriai
EPA atstovė L. Jurevičienė primena, kad jei kompiuteris sugedo nepataisomai ar atsakingai įvertinus jo atnaujinti neapsimoka, toks daiktas yra elektronikos atlieka ir ji turi būti šalinama atsakingai. Smulkiosioms atliekoms skirtus konteinerius galima rasti prekybos centruose, bibliotekose ir įvairiose kitose įstaigose. Tokioms atliekoms priskiriami įvairūs skaitmeniniai įrenginiai, elektriniai buities prietaisai, elektroniniai žaislai.
„Labai svarbu, kad prieš išmetant smulkiosios elektronikos atliekas, iš jų būtų išimamos baterijos. Panaudotoms baterijoms ir akumuliatoriams yra skirtos kitos specialiosios talpos, nes tai yra skirtingu būdu perdirbamos atliekos. Be to, pažeistos baterijos gali užteršti elektronikos atliekas ir sumažinti jų perdirbimo efektyvumą. Perdirbant visas šias atliekas siekiama iš jų išgauti kuo daugiau vertingų Žemės išteklių, kurie yra riboti, todėl atliekų rūšiavimas yra elgsena žmogaus, kuriam rūpi planetos ateitis“, – sako L. Jurevičienė.
Jau daugiau kaip 10 metų EPA reikia gyventojams nemokamą paslaugą – stambiagabaritės elektronikos atliekų išnešimą ir išvežimą iš namų. Užuot sukus galvą, kaip atsikratyti nebenaudojamo, sugedusio šaldytuvo, elektrinės viryklės ar skalbyklės, tereikia kreiptis į EPA, kuri užtikrins, kad atliekos būtų tinkamai sutvarkytos! Skambinkite tel. +370 695 55111 arba registruokitės www.epa.lt svetainėje – čia rasite ir elektronikos atliekų surinkimo vietų sąrašą.
Apie Elektronikos platintojų asociaciją (EPA)
Elektronikos platintojų asociacija yra didžiausia šalyje licencijuota kolektyvaus elektros ir elektronikos įrangos atliekų tvarkymo organizavimo organizacija. Ji vienija kelis šimtus tarptautinių ir nacionalinių elektros ir elektronikos įrangos gamintojų bei importuotojų, tarp kurių – žinomiausi pasauliniai elektronikos gamintojai, pvz., „Bosch“, „Siemens“, „Whirlpool“ ir kt. EPA savo veiklą organizuoja ir atliekų surinkimą finansuoja visos šalies mastu.
