Sausakimšų kino salių sulaukusių kino filmų, tokių kaip „Tarp mūsų, berniukų“, „Klasės susitikimas. Berniukai sugrįžta“, „Naktinė žvejyba“, „Reemigrantai“ bei daugelį kitų, prodiuseris Mantvidas Žalėnas šioje industrijoje dirba jau daugiau nei 15 metų. Puikiai visus užkulisius išmanantis vyras teigia, jog geras filmas per dieną negimsta: nors filmavimai trunka iki 30 pamainų, šimtas žmonių prisiliečia prie kelis metus vykstančios gamybos, o nesuvaldytas biudžetas gali atnešti nesėkmę.
Kaip ir kiekvieną sekmadienį, taip ir šį „Lietuvos ryto“ televizijos žiūrovus žadins laida „Gyvenimas versle“, kurioje kaskart uždangas į nematomą savo veiklų pasaulį praskleidžia šalyje puikiai žinomi prekiniai ženklai. Nors žodyne žodis „verslas“ apibūdinamas kaip veikla, suteikianti pirkėjams prekes ir paslaugas, tačiau iš tikrųjų už to slypi kur kas daugiau. Už kiekvienos sėkmingos verslo istorijos yra žmonės, nuolatiniai sprendimai ir iššūkiai, su kuriais tenka susidurti vystant savo mylimą veiklą.
Šio sekmadienio laidos herojus – prodiuseris, kino filmų kūrėjas ir platintojas Mantvidas Žalėnas. Jis „CinemaAds“ vadovas ir būtent reklamų prieš kino filmus rodymas bei kūrimas yra pagrindinis žinomo vyro verslas.
„Kinas mane aplankė netikėtai. Studijavau menotyra ir kai pradėjau studijuoti, supratau, kad kiek Lietuvoje reikia menotyrininkų? Trijų? Tuomet pradėjau pardavinėti meną. Daug metų dirbau Kauno dramos teatro rinkodaros skyriaus vadovu, tada įkūrėme kino reklamos verslą. Pradžioje filmams reklamas gaminome, paskui ir pats ėmiau filmus kurti“, – savo karjeros istorija laidoje dalinsis pašnekovas.
Daugelis sėdėdamas kino salėje ir žiūrėdamas filmą net nesusimąsto, o kaip atrodo toji nematoma kūrybinė jo pusė. Mantvidas laidoje bus atviras, daug kas vyksta pagal lengvai suprantamą sceną, o gero darbo rezultatą įvertinti galima dviem būdais: meniniam filmui pelnant Kanų „Auksinę palmės šakelę“ arba komerciniam surenkant virš milijono Lietuvoje.
„Lietuvoje yra populiarūs du gaminimo būdai: vienas, kai perki scenarijų, dažniausiai lenkų ar čekų, kuris pasiteisino tose šalyse ir jį adaptuoji, o kitas būdas, jeigu sugalvoji mintį pats, ieškai scenaristų, kurie parašytų scenarijų. Jeigu ant popieriaus skaitai ir juokinga, reiškia tai jau pusė sėkmės. „Klasės susitikimas“ uždirbo 1 350 000 EUR. Aišku, pusė yra atiduodama kino teatrams, o kita dalis, atėmus savikainą, lieka pelnas“, – laidoje sėkmingus skaičius pateiks Mantvidas.
Visgi, kino filmas nėra vienos savaitės darbo rezultatas. Nuo pirminės minties iki kino salėje sėdinčio žiūrovo praeina keleri metai. Pasak prodiuserio, Lietuvoje komerciniuose filmuose besifilmuojantys aktoriai uždirba išties neblogus pinigus, tačiau filmo kūrėjams svarbu nepamesti nuolatinio biudžeto sekimo, mat tam tikros sumos peržengimas gali lemti nesėkmę.
„Paskutinį savo filmą „Reemigrantai“ sukurti užtruko 6 metus. Aišku, pora metų atėmė pandemija, nes įprastai užtenka dviejų metų nuo idėjos: metus tvarkai scenarijų, filmavimai trunka 20-30 pamainų, paskui jau prasideda montažo darbai. Pagrindinių aktorių pamainos kaina, šiai dienai, yra apie 400-500 EUR, tačiau žvelgiant iš prodiuserio kėdės perspektyvos, skaičiuojant komercinio filmo vidutinį biudžetą, raudona linija yra 300 tūkst. eurų. Jeigu ją peržengi, atsiranda rizika, kad gali per daug skaudėti ir nepasisekti“, – tvirtins vyras.
Kino industrijoje Mantvidas dirba jau 15 metų ir sako, kad filmo anonso reikšmė bilietų pardavimams – didžiulė. Tokia taisykle jis vadovaujasi tiek kurdamas savo filmus, tiek reklamuodamas kitų darbus. Kino platinimas kita svarbi prodiuserio veikla. Iš praėjusiais metais pasirodžiusių dvidešimties kino filmų, Mantvidas vienaip ar kitaip prisidėjo net prie keturiolikos.
„Platintojas yra filmų reklamuotojas. Kai pats darai filmą, tai nuo pat pradžių galvoji ir apie reklaminę kampaniją, o kai platini, tu gauni jau pagamintą filmą, jį pasižiūri, sukuri reklaminę žinutę, pritaikai auditoriją, sugalvoji plakatus, anonsą, TV klipus, kitas reklamines priemones ir visą reklaminę kampaniją suvaldai“, – darbo užkulisius atskleis pašnekovas.
„Gyvenimas versle“ – jau antrą sezoną skaičiuojanti laida, kurioje vedėja Dovilė Urbanaitė pristatys ir atskleis šalyje veikiančių įdomiausių, populiariausių bei netikėčiausių verslų istorijas. Lietuva koja kojon žengia su pasauliniais inovacijų pokyčiais ir savo šalyje turi būrį kūrybingų, sumanių ir savo sritį išmanančių verslininkų, kurie suburdami profesionalias komandas gali didžiuotis atradę raktą į verslo sėkmę. Apie visą tai – kiekvieną sekmadienį, 10:30 val., tik per „Lietuvos ryto“ televiziją.
Auksė Šapelytė
